EIB grupė skiria rekordinį finansavimą ES energetiniam saugumui ir žaliajai ekonomikai remti

• Projektams, kuriais prisidedama prie ES nepriklausomybės nuo iškastinio kuro importo, 2022 m. skirta daugiau kaip 17 mlrd. eurų.
• Savo tikslą iki 2025 m. ne mažiau kaip 50 proc. viso finansavimo skirti klimato politikos veiksmams ir aplinkos tvarumui EIB pasiekė gerokai anksčiau ir jau viršijo.
• Vienas iš svarbiausių šių metų prioritetų – parama investicijoms, skirtoms Europos konkurencingumui užtikrinti ir ES politikos tikslams pasaulyje įgyvendinti.

2022 m. Europos investicijų banko grupė pasirašė rekordinę naujo finansavimo sumą, skirtą atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, efektyvumui, energijos saugykloms ir tinklams, taip pabrėždama tvirtą ES banko įsipareigojimą užtikrinti prieigą prie įperkamos energijos didžiausio neapibrėžtumo laikotarpiu. EIB pasirašytų tvariųjų energetikos projektų Europos Sąjungoje finansavimo sutarčių vertė pasiekė precedento neturinčią 17,06 mlrd. eurų sumą, nes Bankas pradėjo įgyvendinti specialų paramos paketą, skirtą planui „REPowerEU“, kuriuo siekiama panaikinti priklausomybę nuo rusiško kuro importo.

Bendra pernai EIB grupės (Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo) pasirašytų finansavimo sutarčių suma – 72,5 mlrd. eurų. Tikimasi, kad iki 2026 m. grupė parems apie 260 mlrd. eurų investicijų ir padės sukurti 950 000 darbo vietų. Europos Sąjungoje beveik pusė EIB paskolų (46 proc.) buvo suteikta projektams sanglaudos regionuose, o tai rodo, kad Bankas remia teisingą augimą ir konvergenciją visoje Europos Sąjungoje.

„Įvykdėme pažadus, viršijome savo tikslus, skyrėme pinigų, kaip planuota, – sakė EIB pirmininkas Werneris Hoyeris, Briuselyje skelbdamas grupės metinius rezultatus. – ES bankas pasitelkia visą savo finansinę galią, kad sušvelnintų nepagrįstos V. Putino agresijos ekonominius padarinius ir padėtų pagrindus tvariam atsigavimui.“

Vos prasidėjus karui EIB suteikė Ukrainai skubią pagalbą, o per visus metus išmokėjo 1,7 mlrd. eurų, kad padėtų finansuoti neatidėliotiną Rusijos bombardavimų nuniokotos šalies infrastruktūros atstatymą. Bankas ir toliau pasirengęs intensyvinti savo veiklą Ukrainoje pagal ES vadovų jam suteiktus įgaliojimus, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Komisija, Europos Parlamentu ir tarptautiniais partneriais.

Be paramos Ukrainai, 2022 m. direktoratas „EIB pasaulyje“ pasirašė sutartis dėl 9,1 mlrd. eurų naujo finansavimo, todėl bendra prieš metus įsteigto EIB pasaulinės partnerystės padalinio operacijų suma pasiekė 10,8 mlrd. eurų.

Žaliasis EIB finansavimas vėl reikšmingai padidėjo – iki 36,5 mlrd. eurų (58 proc. visų lėšų), o tai reiškia, kad Bankas įvykdė įsipareigojimą iki 2025 m. ne mažiau kaip pusę savo išteklių skirti klimato politikos veiksmams ir aplinkos tvarumui gerokai anksčiau, nei užsibrėžta. Apskritai EIB grupė, per pastaruosius dvejus metus jau suteikusi 222 mlrd. eurų paramą investicijoms, sėkmingai siekia savo tikslo šį dešimtmetį paremti 1 trilijoną eurų žaliojo finansavimo.

„Jungtinės Valstijos įgyvendina didžiausią istorijoje žaliųjų subsidijų programą, taigi ir Europai būtina neatsilikti, laikytis tos pačios krypties tiek dėl mūsų planetos, tiek dėl mūsų ekonomikos konkurencingumo, – kalbėjo pirmininkas W. Hoyeris. – ES bankas prisidės prie to, kad būtų finansuojamos vietinės inovacijos, kurios padės mums visiškai neutralizuoti poveikį klimatui.“

EIF veikla

2022 m. EIF skyrė daugiau kaip 9 mlrd. eurų mažosioms įmonėms, taip pat klimato ir infrastruktūros projektams, todėl tikimasi, kad bus sutelkta apie 97 mlrd. eurų investicijų, kuriomis bus remiamas integracinis perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, Europos pramonės skaitmeninė pertvarka ir ES verslininkų konkurencingumo didinimas. Maždaug trečdalis pasirašytos sumos skirta tvarumo ir žaliosios pertvarkos sritims, o 27 proc. investuota į mažąsias įmones, veikiančias inovacijų ir skaitmenizacijos srityse.

Atsižvelgdamas į sudėtingas 2023 m. ekonomikos perspektyvas, EIF planuoja tęsti daugiatemę programą „InvestEU“ ir papildyti ją naujais planais, pavyzdžiui, Europos technologijų čempionų iniciatyva, kurią tikimasi pradėti įgyvendinti artimiausiomis savaitėmis siekiant remti vietines inovacijas. Svarbiausia, kad EIF investicijos į žaliąsias pramonės sritis padės įgyvendinti planą „REPowerEU“, kuriuo siekiama panaikinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.

„Remdamasis jau nuveiktais darbais, EIF ir toliau dirbs operatyviai ir lanksčiai, prisitaikydamas prie besikeičiančio pasaulio ir siekdamas veiksmingai nukreipti viešuosius išteklius ten, kur jų labiausiai reikia, – kalbėjo EIF generalinė direktorė Marjut Falkstedt. – Toliau remsime Europos mažąsias įmones, taip pat didinsime savo veiklą į tvarumą orientuotų finansinių sprendimų, pavyzdžiui, klimato ir infrastruktūros fondų, srityje.“

Atsakas į pandemiją

Prasidėjus pandemijai, EIB grupė ėmėsi skubiai finansuoti kiek įmanoma daugiau Europos įmonių. Remiama 22 valstybių narių, grupė įkūrė Europos garantijų fondą, kuris per maždaug dvejus veiklos metus pasirašė paskolų, garantijų, nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo finansavimo sutarčių už 20,9 mlrd. eurų (iš turimų 24,4 mlrd. eurų). Šių lėšų paskirtis – padėti įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, kad jos atlaikytų pandemiją ir augdamos iš jos išbristų. Tikimasi, kad visas su Europos garantijų fondo parama pasirašytas finansavimas Europos šalims padės sutelkti 183,5 mlrd. eurų investicijų.