Europos investicijų bankas (EIB) finansavimą klimato politiką įgyvendinantiems projektams padidino iki 19 mlrd. EUR. Ši suma dabar sudaro net 30 % visų Europos Sąjungoje (ES) Banko skolinamų lėšų. Gerokai padidintas finansavimas (palyginti su 16 mlrd. EUR prieš metus) yra naujas žingsnis remiant tvarų augimą ir kuriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ateitį Europoje.
2010 m. EIB iš viso paskolino 72 mlrd. EUR: 63 mlrd. EUR paskolinta ES ir 9 mlrd. EUR – už ES ribų; iš šių lėšų finansuota apie 460 didelės apimties projektų. Taip yra nuosekliai grįžtama iki prieš krizę buvusios skolinimo apimties, nes Bankas stengiasi savo veiklą taikyti prie ekonominės aplinkos.
EIB toliau vykdė savo ypač svarbų įsipareigojimą padėti atkurti Europos ekonomiką ir per pastaruosius trejus metus baigė skirstyti papildomos 61 mlrd. EUR paramos paketą – 11 mlrd. EUR daugiau nei buvo planuota. Didžiausia parama buvo suteikta mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurioms itin sunku gauti lėšų sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis, ir mažiau išsivysčiusiems Europos regionams. Per šį trejų metų laikotarpį EIB finansine parama pasinaudojo apie 160 000 MVĮ. Mažiau išsivysčiusiuose Europos regionuose per šį laikotarpį finansuota apie 430 projektų.
EIB pirmininkas Philippe Maystadt pasakė: „Savo uždavinį padėti atkurti Europos ekonomiką mes įvykdėme, finansuodami projektus, kurie skatina augimą, inovacijas ir darbo vietų kūrimą. Taip pat didžiuojamės, kad klimato politiką įgyvendinančių projektų finansavimo apimtis tapo rekordinė. Mes kuriame geresnę ir tvaresnę ateitį – tai yra visko, ką darome, varomoji jėga.“
EIB ir toliau daugiausia rems klimato politiką įgyvendinančius projektus energetikos (atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo) ir netaršaus transporto srityse.
Savo portfelyje Bankas sėkmingai padidino atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir energijos vartojimo efektyvumui skirto finansavimo dalį: 2010 m. daugiau kaip 6 mlrd. EUR buvo skirta atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir daugiau kaip 2 mlrd. EUR – energijos vartojimo efektyvumo projektams finansuoti. Šiose srityse buvo naudingi nacionaliniai atsinaujinančiųjų energijos išteklių veiksmų planai, labai padėję paskirstyti investicijas ir finansuoti visas tris (vėjo, saulės ir biomasės) atsirandančias technologijas. Transporto sektoriuje EIB vaidina pagrindinį vaidmenį remdamas elektromobilių kūrimą.
Finansuojant klimato politiką įgyvendinančius projektus šalyse už ES ribų 2010 m. buvo skirta 2 mlrd. EUR. Padidinus finansavimą pagal Energijos tvarumo priemonę 1,5 mlrd. EUR (iki 4,5 mlrd. EUR) per ateinančius trejus metus Bankas labai sustiprins paramą šiose šalyse vykdomiems tvarios energijos projektams. Kartu su pasiūlytu įgaliojimu kovai su klimato kaita skirti 2 mlrd. EUR (šiuo metu svarstomu Europos Parlamente ir Taryboje) Bankui suteikta puiki galimybė padėti ES įgyvendinti pasaulinės klimato politikos tikslus už Europos ribų.
Galvojant apie ateitį, EIB strateginė kryptis padės įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, ES klimato politikos uždavinius ir išorės politikos tikslus. EIB ir toliau teiks ilgalaikes paskolas bei techninę pagalbą ir kartu su Komisija stengsis kurti naujas priemones, kad galėtų papildomai finansuoti rizikingas investicijas prioritetiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, infrastruktūrą ar MVĮ.
2010 m. Bankas paskelbė gavęs daugiau kaip 2.1 mlrd. EUR grynojo pelno.
Pastaba redaktoriui:
Europos investicijų bankas yra Europos Sąjungos ilgalaikio skolinimo bankas.
Jo pagrindinė užduotis – prisidėti prie ES valstybių narių integracijos, subalansuotos plėtros ir ekonominės bei socialinės sanglaudos.
Bankas ne tik remia valstybėse narėse vykdomus projektus, bet ir skolina lėšas investicijoms finansuoti būsimose ES valstybėse narėse ir ES šalyse partnerėse.
EIB pritraukia dideles lėšų sumas kapitalo rinkose, jos palankiomis sąlygomis perskolinamos ES politikos tikslus remiantiems projektams finansuoti.
Bankas yra didžiausias viršvalstybinis emitentas, kurio nekintantį AAA kreditingumo reitingą užtikrina tvirta akcininkų parama, stipri kapitalo bazė, puiki turto kokybė, konservatyvus rizikos valdymas ir perspektyvi finansavimo strategija.
Klimato politiką įgyvendinantys projektai yra projektai energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, transporto, miškininkystės, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų bei prisitaikymo prie klimato kaitos srityse. Kad projektai būtų vertinami kaip klimato politiką įgyvendinantys projektai jie turi atitikti griežtus CO2 teršalų mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo tikslų ar CO2 sekvestracijos kriterijus. Tik pačių moderniausių technologijų (pvz., saulės, vėjo, biomasės) kūrimas laikomas klimato politiką įgyvendinančiais projektais. Kitais atvejais gali būti reikalaujama, kad prisitaikymo prie klimato kaitos dalis sudarytų ne mažiau kaip 50 % viso projekto vertės.