Europos investicijų bankas (EIB) ir Lietuvos finansų ir Aplinkos ministerijos bendradarbiauja, kad šalyje didėtų energijos vartojimo efektyvumas.
Pagal Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) EIB kartu su Finansų ir Aplinkos ministerijomis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui sukūrė fondų fondą. Pagal regioninę programą EIB valdo 250 mln. eurų ES ir nacionalinių lėšų.
Šis fondų fondas yra viena iš finansinių priemonių, EIB taikomų ES šalyse. Sužinokite daugiau apie mūsų pasidalijamojo valdymo fondus ir finansines priemones.
Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą
Finansinėmis priemonėmis remiamos privačių butų savininkų investicijos į energijos vartojimo efektyvumą daugiabučiuose, kurie sudaro apie 66 proc. visų būstų Lietuvoje. Iki 1993 m. statytuose daugiabučiuose, palyginti su šiuolaikiniais būstais, taikyti žemi energijos vartojimo efektyvumo standartai. Padidinus šių pastatų energinį naudingumą, šalies būsto sektoriuje didėja energijos vartojimo efektyvumas, taip pat gerėja gyventojų gyvenimo lygis.
Kas finansuojama
Finansinėmis priemonėmis galima finansuoti įvairius daugiabučių namų atnaujinimo, susijusio su energijos vartojimo efektyvumu, darbus:
- išorinių sienų šiltinimas, įskaitant sienų konstrukcijų ir išorinių pamatų defektų šalinimą;
- balkonų ir lodžijų stiklinimas, esamų konstrukcijų stiprinimas arba naujų įrengimas;
- visų butų išorinių durų ir langų keitimas mažesnio šilumos pralaidumo durimis ir langais;
- rūsio perdangų šiltinimas;
- liftų atnaujinimas;
- kitų bendro naudojimo inžinerinių sistemų atnaujinimas;
- kitos priemonės, tiesiogiai susijusios su atliekamais darbais, įskaitant supažindinimą su atsinaujinančiosios energijos technologijomis ir jų įrengimą pastatuose, taip pat bendro naudojimo laiptinių paprastasis remontas.
Norint gauti paramą, renovacijos projektas turi būti įgyvendinamas taip, kad baigus darbus pastatas būtų priskirtas bent C energinio naudingumo klasei.
Daugiau kaip 80 proc. projekto išlaidų turi būti skiriama energijos vartojimo efektyvumo priemonėms, kaip išvardytosios pirmiau.
Kultūros paveldo pastatams taikoma speciali nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią leidžiama taikyti mažesnius energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus (sutaupyti bent 25 proc. energijos).
Kas gali teikti paraiškas
Finansavimas gali būti teikiamas:
- daugiabučiuose gyvenantiems privačių butų savininkams;
- pastatų administratoriams, veikiantiems atskirų butų savininkų, kaip galutinių naudos gavėjų, naudai arba jų vardu (pvz., butų savininkų įsteigta bendrija, savivaldybės paskirtas subjektas arba butų savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo).
Kur kreiptis
Norėdami gauti daugiau informacijos, spustelėkite logotipą:
Sėkmingos renovacijos pavyzdžiai
Nauji šilumos siurbliai Alytuje
Per renovaciją butų savininkai įsirengė šilumos siurblius.
Šiame name šildymo ir ventiliacijos sistema naudoja trijų energijos šaltinių derinį: saulę, šilumos siurblius ir natūralią žemės gelmių energiją. Taip sukurta unikali oro cirkuliacijos sistema, kuri vėsina patalpas pasitelkdama žemės gelmių energiją.
Saulės energijos naudojimas šildymui Panevėžyje
Lietuvoje – pirmas daugiabutis namas, kuriame įrengta saulės energiją naudojanti šildymo sistema. Šis pastatas sušiltintas išorine šilumos izoliacija.
Daugiabučių namų savininkų bendrija, kuri 2010 m. pirmoji dalyvavo naujoje daugiabučių modernizavimo programoje pagal iniciatyvą JESSICA, projektą baigė 2012 m. pradžioje. Kapitališkai suremontuoti du 1958 m. statybos namai, kurių šilumos energijos poreikis ir gyventojų išlaidos buvo itin dideli. Projektas tapo modernios renovacijos pavyzdžiu Lietuvoje. Jis laikomas vienu sėkmingiausių projektų Baltijos regione ir Europoje.
Apie Europos struktūrinius ir investicijų fondus
Naudodama Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) finansines priemones, ES investuoja į vietos ir regioninius projektus prisidedančius prie darbo vietų kūrimo ir tvarios bei sveikos Europos ekonomikos.
Europos regioninės plėtros fondas yra vienas iš penkių veikiančių ESI fondų. Taisydamas regionų disbalansą, jis stiprina ekonominę ir socialinę sanglaudą ES.
Lietuva ir EIB
EIB su Lietuva dirba nuo 1994 m. Modernizavome Vilniaus oro uostą ir Klaipėdos uostą, tiesėme kelius, pavyzdžiui, Via Baltica, plėtėme geležinkelių ir telefono tinklus. Naujinome mokyklas ir sveikatos priežiūros įstaigas, muziejus, parkus, dviračių takus ir gatvių apšvietimą.