- 2017 m. patvirtintas rekordinis skaičius projektų –901, 15 proc. daugiau negu 2016 m.
- Infrastruktūros, inovacijų, aplinkos projektams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirta daugiau kaip 78 mlrd. eurų
- Vystymo finansavimo efektyvumui didinti pirmininkas W. Hoyeris siūlo reorganizaciją
„ES bankas, šiais metais švenčiantis 60-ąjį gimtadienį, nuo įsteigimo 1958 m. gavo vos 14 mlrd. eurų valstybių narių įnašų, o investavo daugiau kaip trilijoną eurų,“ – šiandien sakė Europos investicijų banko pirmininkas Werneris Hoyeris.
„Europiečiams tai puikus sandoris. Tas trilijonas sutelkė dar daugiau investicijų iš privačiojo sektoriaus ir galop bendra investicijų suma viršijo tris trilijonus eurų. Dėl šio finansavimo Europa tapo atviresnė, konkurencingesnė, darnesnė ir teisingesnė, be to, per tuos dešimtmečius prisidėjome prie viso pasaulio vystymosi,“ – teigė W. Hoyeris EIB grupės spaudos konferencijoje Briuselyje. – Po 60-ies metų nuo įsteigimo ES banko misija visoje Europoje ir pasaulyje investuoti į perspektyvius projektus, sutelkiant dėmesį į tas sritis, kuriose investicijų labiausiai reikia, dar svarbesnė negu anksčiau. Bet mes ir toliau nenuilstamai dirbame, kad EIB veiklos poveikis didėtų.“
Be to, ES bankas ir toliau tobulina savo valdymą. Šią savaitę buvo patvirtintas pirmasis veiksmų planas dėl lyčių lygybės. Jis rodo EIB grupės įsipareigojimą remti merginų ir moterų teises bei jų finansinę įtrauktį į EIB veiklą Europoje ir už jos ribų.
2017 m. ES bankas:
- patvirtino rekordinį skaičių (901) projektų, kuriais remiamos mažosios ir vidutinės įmonės, skatinamos inovacijos, saugoma aplinka ir padedama kurti svarbiausią infrastruktūrą;
- suteikė 78,16 mlrd. eurų, padėdamas siekti ES politikos tikslų Europoje ir visame pasaulyje, ir užtikrino apie 250 mlrd. eurų privataus kapitalo investicijų.
Augimo kapitalo trūkumas
Rekordinis projektų skaičius rodo didesnį dėmesį mažesnės vertės sandoriams ir didėjančią paramą inovatyvioms įmonėms, kad jos galėtų augti. Užpildydamas Europos augimo kapitalo rinkos spragą, ES bankas padeda didinti žemyno konkurencingumą. 2017 m. beveik 30 mlrd. eurų finansavimo skirta mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir beveik 14 mlrd. eurų – investicijoms į inovacijas. Šioje srityje labai svarbų vaidmenį kaip Europoje didžiausias atskiras rizikos kapitalo šaltinis atlieka Europos investicijų fondas (EIF), priklausantis EIB grupei. Praėjusiais metais EIF suteikė 9,34 mlrd. eurų lėšų.
Be to, siekdama nustatyti ir rengti investicijoms tinkamus projektus EIB grupė plėtė konsultavimo paslaugų spektrą. Iki 2017 m. pabaigos vykdomi konsultavimo projektai gali pritraukti 40 mlrd. eurų naujų investicijų. „Mūsų specialistai atlieka šias užduotis daugiausia sanglaudos šalyse, todėl mes turime galimybę pasiekti daugiau įmonių ir viešųjų subjektų, kuriems reikia pagalbos norint parengti projektus taip, kad jie atitiktų bankų finansavimo reikalavimus“, – sako W. Hoyeris.
Junckerio plano įgyvendinimas
Naudodamas ES biudžeto ir EIB nuosavas lėšas iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), taip pat EIB grupės valdomą garantijų priemonę, ES bankas investavo rizikingiau, mažindamas privačių investuotojų riziką ir spręsdamas nenoro investuoti problemą, dėl kurios Europos ekonomika labai kentėjo per finansų krizę. Iki 2017 m. pabaigos ESIF – Junckerio plano finansinis ramstis – sutelkė 257 mlrd. eurų investicijų. Tai reiškia, kad turėdamas 21 mlrd. eurų garantijų ESIF sėkmingai įgyvendina 315 mlrd. eurų investicijų tikslą.
„ESIF yra puikus pavyzdys to, ką ES bankas gali padaryti, kad būtų pasiekta daugiau turint ribotus viešuosius išteklius“, – sakė W. Hoyeris. – Tai rodo, kad perėjimas nuo dotacijų ir subsidijų prie paskolų ir garantijų gali būti veiksminga politikos priemonė. Džiaugiamės, kad šių metų pradžioje buvo patvirtintas sprendimas tęsti Junckerio planą. Atsižvelgdami į šiuo laikotarpiu įgytą patirtį ir tvirtą savo pažangą, pasisiūlėme prisiimti daugiau atsakomybės įgyvendinant ES daugiametę finansinę programą po 2020 m.“
Vystomojo finansavimo poveikio didinimas
Kaip teigė EIB pirmininkas, vystomajam finansavimui gali būti naudinga panaši perėjimo nuo dotacijų ir subsidijų prie paskolų ir garantijų paradigma. „EIB turi unikalią privačių investicijų pritraukimo patirtį. Mes pradėjome diskusijas su savo akcininkais, ES valstybėmis narėmis, ir Europos Komisija dėl galimybės finansavimo veiklą Grupėje susieti su atskira specializuota struktūra, kad būtų veiksmingiau įgyvendinama ES vystymo politika“, – kalbėjo W. Hoyeris.
W. Hoyerio teigimu, ES bankas nori sustiprinti savo projektų poveikį ir užtikrinti geresnį bendradarbiavimą su kitais partneriais. „Pasaulyje nėra pakankamai viešųjų lėšų pasaulinės plėtros iššūkiams spręsti. Privačių investicijų sutelkimas yra vienintelis būdas finansuoti darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą,“ – pridūrė jis.
W. Hoyerio žodžiais, neseniai daugiašališkumas buvo kritikuojamas ir puolamas. Bet ES bankas ir toliau vystys įvairiapusį tarptautinį/ tarptautinį ir daugiašalį bendradarbiavimą. „Niekas nėra stipresnis būdamas vienas. Kai viskas pasaulyje taip susiję absurdiška galvoti, kad galime sulaukti gerų rezultatų siekdami pasaulio vystymosi ir klestėjimo, jei nedirbsime kartu,“ – teigė EIB pirmininkas.
ES bankas jau yra vienas didžiausių daugiašalių plėtros bankų: 2017 m. jis investavo beveik 8 mlrd. eurų, dešimtąją dalį visos finansavimo apimties, į projektus už ES ribų.
Klimato kaitos problemų sprendimas
Yra dvi svarbiausios investicijų už ES ribų sritys – klimato kaita ir ekonominis atsparumas. ES bankas yra didžiausias savarankiškas daugiašalis kovos su klimato kaita ir šios žmogaus sukeltos visuotinės grėsmės padarinių švelninimo projektų finansuotojas. Šiuo tikslu 2017 m. jis investavo 19 mlrd. eurų, daugiau nei 27 proc. visos finansavimo sumos. Bankas laikosi savo įsipareigojimo 2016–2020 m. šioje srityje investuoti 100 mlrd. eurų.
„EIB yra didžiausias pasaulyje daugiašalis kovos su klimato kaita projektų finansuotojas, ir mes didžiuojamės tęsdami šį darbą. Praėjusį gruodį Vienos planetos aukščiausiojo lygio susitikime, kurį sukvietė prezidentas E. Macronas, paskelbėme apie savo partnerystę su Pasauliniu merų paktu, kuriam kartu vadovauja Michaelas Bloombergas ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius, – sakė W. Hoyeris. – Ši partnerystė yra daugiašalio bendradarbiavimo ir klimato politikos pavyzdys, priešpriešinamas viešajai politikai, kuri kartais eina priešinga kryptimi.“
Pagalba sprendžiant migracijos problemas
ES prašymu 2016 m. pabaigoje Bankas pradėjo įgyvendinti ekonominio atsparumo iniciatyvą, siekdamas suteikti šešis milijardus eurų papildomų investicijų ES pietinėms kaimynėms ir Vakarų Balkanų šalims.
„Humanitariniu ir ekonominiu požiūriu geriausias sprendimas – investuoti į žmonių gyvenimo sąlygų gerinimą, suteikiant viltį ir sumažinant spaudimą palikti savo namus,“ – kalbėjo W. Hoyeris.
Po vienų metų, kaip planuota, EIB jau buvo investavęs 25 proc. numatytos papildomų šešių milijardų eurų sumos. Papildomos investicijos regione padės gerinti gyvenimo sąlygas ir švelninti migracijos priežastis bei padarinius. Daugiau nei pusė finansavimo skiriama privačiajam sektoriui, padedant išlaikyti darbo vietas mažosiose ir vidutinėse įmonėse.
Naujų finansavimo priemonių diegimas
EIB grupė yra ne tik didžiausias pasaulyje daugiašalis skolintojas, bet ir didžiausias daugiašalis skolos vertybinių popierių emitentas. Ji pati save išsilaiko, o teikiamas paskolas daugiausia finansuoja iš tarptautinėse kapitalo rinkose platinamų obligacijų emisijų. Praeitais metais Bankas sėkmingai pritraukė 56,4 mlrd. eurų iš viso pasaulio investuotojų, o praėjus dešimčiai metų po pirmųjų žaliųjų obligacijų išleidimo tebėra didžiausias emitentas, nuo 2007 m. klimato kaitos projektams pritraukęs daugiau kaip 20 mlrd. eurų.
Žaliųjų obligacijų sėkmės skatinamas, ES bankas svarsto galimybę išleisti naujų rūšių obligacijas, susietas su darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimu, kad pritrauktų daugiau privataus kapitalo į projektus besivystančiose šalyse.
Press conference documents
Useful links: