Nuo 2015 m. liepos mėn. Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) visoje ES sutelkė 335 mlrd. EUR papildomų investicijų. Junckerio plano įgyvendinimas padarė akivaizdų poveikį ES ekonomikai ir radikaliai pakeitė Europos inovacijų finansavimo būdus.
Europos Komisija ir Europos investicijų banko (EIB) grupė įvykdė savo įsipareigojimą pritraukti 315 mlrd. EUR papildomų investicijų pagal Investicijų planą Europai, dar vadinamą Junckerio planu. Buvo patvirtintos 898 operacijos, paremtos Europos Sąjungos biudžeto garantijomis ir EIB grupės nuosavais ištekliais; numatoma, kad jos pritrauks 335 mlrd. EUR investicijų visose 28 ES valstybėse narėse, t. y., bus viršytas pradinis tikslas pritraukti 315 mlrd. EUR investicijų, nustatytas 2015 m., kai, siekiant sumažinti po finansų ir ekonomikos krizės atsiradusį investicijų trūkumą, buvo įsteigtas ESIF. Manoma, kad geresnėmis galimybėmis gauti finansavimą pasinaudos 700 000 mažųjų ir vidutinių įmonių. Atsižvelgdami į ESIF sėkmę, Europos Taryba ir Europos Parlamentas pernai sutarėpratęsti fondo veiklą iki 2020 m. pabaigos ir padidinti jo pajėgumą iki 500 mlrd. EUR.
Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: „Junckerio planas davė gerų rezultatų. Pradinis tikslas sutelkti 315 mlrd. EUR investicijų viršytas, o Europos strateginių investicijų fondas iki 2020 m. turėtų padėti sukurti 1,4 mln. darbo vietų ir 1,3 proc. padidinti ES BVP. Finansavimą projektams, kurių be ESIF nebūtume galėję finansuoti, teikėme nesukurdami naujų skolų – du trečdaliai investicijų lėšų gauti iš privačiojo sektoriaus. Nepriklausomai nuo finansuojamos veiklos srities – ar tai būtų pabėgėliams skirtas mokymas darbo vietoje Suomijoje, atsinaujinančioji energija Graikijoje ar ūkininkavimas Bulgarijoje, ES biudžeto lėšas ir toliau naudosime tam, kam jos naudingiausios – augimui skatinti.“
Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas sakė: „Šiandien įveiktas svarbus etapas liudija, kad ES pirmauja naudodama privačiojo sektoriaus lėšas visuomenės labui. Taikydami į rinką orientuotą metodą ir strategiškai naudodami ES biudžeto lėšas parėmėme šimtus novatoriškų projektų ir padėjome proporcingai augti tūkstančiams mažųjų įmonių. Šiais veiksmais padidinome Europos konkurencingumą ir visoje ES jau padėjome sukurti ne mažiau kaip 750 000 darbo vietų. Dėl Investicijų plano įgyvendinimo rezultatų ir valstybių narių pastangų įgyvendinti nacionalines struktūrines reformas Europos investicijų prognozė nuteikia viltingai.“
Europos investicijų banko grupės pirmininkas Werneris Hoyeris sakė: „EIB vadiname gerų žinių institucija, tačiau šiandienos laimėjimas net ir mums kelia ypatingą pasididžiavimą. Įgyvendinome tai, ką prieš trejus metus daugelis manė esant neįmanoma. Sutelkti 315 mlrd. EUR naujų papildomų investicijų, daugiausia iš privačiojo sektoriaus, niekada neatrodė lengvai įveikiama užduotis. Ją įgyvendinti padėjo puikus EIB ir Europos Komisijos bendradarbiavimas, Tarybos ir Europos Parlamento pagalba ir parama, ES bankų patirtis, lankstumas ir ryžtas. Per pastaruosius trejus metus iš esmės pasikeitė Europos prioritetinių sričių finansavimo būdas. Dabar žinome, kaip, telkdami privačiojo sektoriaus investicijas, ribotus viešuosius išteklius galime kuo geriau panaudoti Europos ekonomikos ir jos piliečių labui. Junckerio planas daugelio laikomas pavyzdiniu sėkmės planu, tad nuo jo nesitrauksime.“
Darbo vietos ir ekonomikos augimas
EIB ekonomikos departamento ir Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) vertinimu, vykdant ESIF operacijas jau sukurta daugiau nei 750 000 darbo vietų, o iki 2020 m. sukurtų darbo vietų skaičius turėtų pasiekti 1,4 mln., palyginti su baziniu scenarijumi. Be to, iš skaičiavimų matyti, kad įgyvendinant Junckerio planą ES BVP padidėjo 0,6 proc., o iki 2020 m. ES BVP turėtų padidėti 1,3 proc. Du trečdaliai 335 mlrd. EUR sumos gauti iš privačiojo sektoriaus išteklių – taigi ESIF pasiekė ir savo tikslą telkti privačiojo sektoriaus investicijas.
Vertinant pagal ekonomikos dydį, didžiausią poveikį pajuto nuo krizės nukentėjusios šalys, t. y. Kipras, Graikija, Airija, Italija, Portugalija ir Ispanija. Nors tiesioginių investicijų poveikis tose šalyse ypač didelis, skaičiavimai patvirtino, kad ilgalaikį poveikį veikiausiai daugiau pajus sanglaudos regionai (daugiausia – Rytų Europos šalys).
Kas buvo finansuojama pagal Junckerio planą?
Junckerio planas EIB grupei suteikia galimybę finansuoti už jų vidutines investicijas rizikingesnes operacijas. ESIF dažnai remia itin novatoriškus projektus, kuriuos įgyvendina mažos įmonės, neturinčios kredito istorijos, arba projektus, susijusius su mažesnių tam tikro sektoriaus ar geografinės srities infrastruktūrų reikmėmis. Siekdama teikti paramą tokiems projektams, EIB grupė turėjo sukurti naujų finansavimo priemonių, pvz., kaip rizikos kapitalas skiriamas paskolas su nuosavybės elementais arba investavimo platformas. Svarbu ir tai, kad vadovaudamasi Junckerio planu EIB grupė gali patvirtinti daugiau projektų, nei būtų įmanoma be ES biudžeto garantijų, ir pritraukti naujų klientų – tokie yra trys iš keturių ESIF paramos gavėjų. Tai liudija, kad Junckerio planas atnešė realios papildomos naudos.
Dėl ESIF teikiamos paramos EIB ir jo patronuojamoji įmonė, skirta mažoms įmonėms finansuoti, t. y. Europos investicijų fondas (EIF), visose 28 ES valstybėse narėse investavo į 898 operacijas ir suteikė rizikos finansavimą 700 000 MVĮ įvairiuose strateginiuose sektoriuose. Vertinant pagal ESIF pritrauktas investicijas, palyginti su BVP, didžiausią poveikį pajuto Graikija, Estija, Lietuva, Bulgarija ir Suomija. Kaip pavyzdį galima paminėti novatoriškus sveikatos priežiūros sprendimus Ispanijoje, žiedinę ekonomiką Čekijoje ar maisto produktų gamybą Graikijoje. Išsamesnė apžvalga ir daugiau projektų pavydžių pateikiama pagal šalis ir sektorius parengtose informacijos suvestinėse.
Kuo Junckerio planas buvo naudingas piliečiams ir įmonėms?
Pagal Junckerio planą ne tik finansuoti novatoriški projektai ir naujos technologijos, bet paremtas ir kitų ES tikslų, pavyzdžiui, skaitmeninės, socialinės ir transporto politikos tikslų įgyvendinimas. Remiant ESIF:
- dar 15 mln. namų ūkių suteikta galimybė naudotis sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu;
- pastatyta arba renovuota daugiau nei 500 000 socialinių būstų;
- 30 mln. europiečių naudojasi geresnėmis sveikatos priežiūros paslaugomis;
- 95 mln. keleivių per metus naudojasi geresne geležinkelių ir miesto infrastruktūra;
- 7,4 mln. namų ūkių tiekiama atsinaujinančioji energija.
Išsami rezultatų apžvalga pateikta Europos investicijų banko 2017 m. operacijų ES viduje metinėje ataskaitoje.
Konsultavimo paslaugos ir virtualioji susitikimo vieta
Kitas svarbus Junckerio plano tikslas – padėti pradėti projektus. Europos investavimo konsultacijų centras teikia su naujais projektais susijusią techninę paramą ir konsultacijas. Nuo savo veiklos pradžios 2015 m. Konsultacijų centras sulaukė daugiau kaip 770 prašymų iš visoje ES įsikūrusių projektų vykdytojų. Daugiau kaip 50 šio centro projektų iniciatyvų rengiamasi įgyvendinti su ESIF parama. Kaip vieną iš tokių iniciatyvų galima paminėti Lenkijos miestui Poznanei skirto socialinio būsto projekto parengimą. Pagal šį projektą, kuriam taip pat buvo skirta 42 mln. EUR dydžio paskola su ESIF garantija, bus pastatyta ir renovuota būstų maždaug 3 000 asmenų.
Be to, iki 2018 m. liepos mėn. Europos investicinių projektų portale – virtualiojoje projektų vykdytojų ir investuotojų susitikimo vietoje – pateikta daugiau kaip 700 projektų. Iki šiol paskelbta beveik 400 tokių projektų, susijusių su dvidešimt penkiais didelio ekonominio potencialo sektoriais. Remiantis 2017 m. atliktos projektus portale pateikusių projektų vykdytojų apklausos rezultatais, investuotojų susidomėjimo sulaukė 80 % projektų. Tarp dėmesio susilaukusių projektų – Ecoduna (Austrija), PLD Space (Ispanija) ir Acellere (Vokietija).
Pagrindiniai faktai
Investicijų planas Europai (dar vadinamas Junckerio planu) pradėtas įgyvendinti 2014 m. lapkričio mėn. siekiant pakeisti investicijų mažėjimo tendenciją ir sudaryti sąlygas Europos ekonomikai atsigauti. Numatoma, kad pagal Junckerio planą patvirtintos Europos strateginių investicijų fondo operacijos 2018 m. liepos mėn. bus pritraukusios 335 mlrd. EUR investicijų. Planuojama, kad geresnėmis galimybėmis gauti finansavimą pasinaudos maždaug 700 000 mažųjų ir vidutinių įmonių. 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamentas ir valstybės narės susitarė dėl reglamento, kuriuo stiprinamas ESIF, o investicijų tikslas padidinamas iki 500 mlrd. eurų iki 2020 m. pabaigos. ESIF 2.0 reglamentas įsigaliojo 2017 m. gruodžio 30 d.
EIB, Komisija ir Konsultacijų centras toliau skatina naudotis investavimo platformomis – investavimo priemonėmis, kuriomis pagal geografinę padėtį ar sektorių sutelkiami mažesnės ir (arba) didesnės rizikos projektai. Jos padeda tinkamiau pasidalinti rizika, sudaro geresnes sąlygas pritraukti privačiojo sektoriaus investuotojus ir galiausiai gauti finansavimą individualiems projektams. Iki 2018 m. birželio mėn. patvirtinta 41 investavimo platforma; numatoma, kad jos padės sutelkti per 34,8 mlrd. EUR investicijų.
2018 m. birželio mėn. paskelbtame nepriklausomame ESIF vertinime daroma išvada, kad ES garantija yra veiksmingas būdas padidinti rizikingesnių EIB operacijų mastą ir jai prireikia mažiau biudžeto išteklių, palyginti su Europos dotacijų programomis. Išvadoje akcentuojama, kad EIB parama projektų vykdytojams yra labai svarbi, nes ji siunčia teigiamą žinią rinkai ir taip palengvina būsimas finansavimo paieškas. Be to, pabrėžiama, kad reikia toliau gerinti galimybes gauti finansavimą inovacijoms, taip pat stiprinti sąveiką su kitomis ES finansavimo programomis.
Birželio 6 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl programos, kuri turėtų pakeisti Junckerio planą kitos daugiametės finansinės programos laikotarpiu, – programos „InvestEU“.
Daugiau informacijos
Informacijos suvestinės pagal šalis ir sektorius
Išsamus EIB ESIF projektų sąrašas
Programos „InvestEU“ paskyra tinkle „Twitter“: #InvestEU
