Europos investicijų bankas planuoja didinti paramą ekonomiškai silpnesniems ES regionams, daugiausia dėmesio skirdamas perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Sanglauda ir klimato kaita turi eiti koja kojon.
Daugelis skurdesnių Europos regionų yra vieni iš labiausiai klimato kaitos poveikį patiriančių regionų. Be to, jiems gresia ir neigiamos pasekmės, galinčios kilti pereinant prie žaliosios, nulinės taršos, skaitmeninės ekonomikos, kurios mums reikia norint kovoti su visuotiniu atšilimu. Pietuose dėl aukštėjančios temperatūros jau ir taip šiltose Europos šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje, Ispanijoje ir Italijoje, kentės žemės ūkis, didės stichinių nelaimių, kaip antai šią vasarą didžiulės žalos padarę miškų gaisrai, dažnumas ir intensyvumas. Perėjimas nuo anglių naudojimo (tai yra būtina siekiant sumažinti klimato kaitą lemiančio CO2 išmetimą) ypač skaudžiai smogs bendruomenėms ir pramonei daugelyje anglių pramonės regionų rytuose, tokiose šalyse kaip Lenkija ir mano gimtoji Bulgarija.
Susidūrę su šia dviguba našta, šiose šalyse turime sutelkti investicijas į naujos rūšies tvarios ekonomikos kūrimą. Tradiciškai didelė dalis investicijų skurdesnėse Europos Sąjungos šalyse buvo skiriama infrastruktūrai, pavyzdžiui, greitkeliams ir geležinkeliams, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas lengvinant prekybą. Vis dėlto norint įveikti egzistencinę klimato kaitos grėsmę ir tinkamai pereiti prie modernios, skaitmeninės, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos, reikia keisti investavimo būdą. Klimato tikslų nepasieksime, jei nepadėsime visiems susidoroti su perėjimo prie žaliosios ekonomikos sąnaudomis, be to, turime atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų ekonomiškai silpnesniuose regionuose santykinai mažai investuojama į klimatą ir tvarumą.
Todėl Europos investicijų bankas persvarstė požiūrį ir skelbia naują orientacinį dokumentą apie savo investicijas į Europos Sąjungos sanglaudos regionus. Mūsų siekis - padidinti šiems regionams teikiamų paskolų dalį iki 45 % visų paskolų. Kartu plečiame savo paramą, kad ji apimtų visus regionus, kurių ekonominis išsivystymas yra menkesnis už ES vidurkį.
Naudoti viešuosius finansus siekiant suartinti ES valstybes yra vienas iš pagrindinių EIB misijos uždavinių. Per paskutinį septynerių metų ES biudžeto laikotarpį (2014–2020 m.) projektams sanglaudos regionuose buvo skirta net 30 % EIB paskolų (124 mlrd. EUR), ir šios investicijos atsipirko su kaupu. EIB vidaus modeliai rodo, kad mūsų skolinimas sanglaudos regionuose per šį laikotarpį paskatins ekonomikos augimą ne mažiau kaip puse procentinio punkto, o užimtumą – ne mažiau kaip dviem dešimtosiomis procentinio punkto kasmet ateinančius trisdešimt metų!
Didelį sanglaudos politikos poveikį regioninėms bendruomenėms mačiau iš arti, nes anksčiau dirbau regioninės plėtros ministre ir vadovavau Bulgarijos regioninės plėtros vadovaujančiajai institucijai. Finansinės priemonės, pavyzdžiui, tos, kurios įgyvendinamos su EIB parama, didina ir spartina investicijas. To pavyzdys – iniciatyva JESSICA (Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas) – viena iš pirmųjų tokių priemonių, kurią parengė Europos Komisija ir kurią valstybės narės įgyvendino remiamos EIB. Šiuo metu EIB grupė taip pat teikia finansinę ir konsultacinę pagalbą valstybėms narėms, kad jos galėtų veiksmingai ir tvariai įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir Teisingos pertvarkos mechanizmą.
Daugiausia mažiau išsivysčiusių regionų yra Vidurio ir Rytų Europoje, taip pat Portugalijoje, Graikijoje ir pietinėse Italijos ir Ispanijos teritorijose, Tai yra arba mažas pajamas gaunantys, atsiliekantys regionai, arba regionai, kuriuose ekonomikos augimas ilgą laiką buvo nedidelis. Prie jų reikia pridėti buvusius turtingus pramoninius regionus, kuriems sunku susidoroti su globalizacija bei techniniais pokyčiais ir pereiti prie tvarios ekonomikos.
Pagal mūsų naująjį požiūrį mažiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui nesiekia 75 % ES vidurkio, bus skiriama daugiau dėmesio ir iki 2025 m. jie gaus iki 23 % visų mūsų paskolų ES. Regionus, kurių pajamos yra vidutinio lygio (75–100 % ES vidurkio), vadinamus pertvarkos regionais, Europos Komisija įvardijo kaip naują pažeidžiamą grupę. Pertvarkos regionams, kurie yra tokiose šalyse, kaip antai Prancūzijoje, Ispanijoje, Suomijoje ir Nyderlanduose, reikia tikslinės paramos, kad jie galėtų spręsti tokias problemas, kaip priklausomybė nuo žemų technologijų gamybos, didėjančios darbo sąnaudos produkcijos vienetui, palyginti menkas išsilavinimas ir mažėjantis užimtumas pramonėje.
Mes, kaip ES klimato bankas, manome, kad mūsų naujoji sanglaudos misija ir ambicingi klimato politikos tikslai neprieštarauja vienas kitam, veikiau sutampa ir vienas kitą papildo. Šie du dalykai yra neatsiejami, nes nepasieksime savo tikslų klimato srityje, jei neužtikrinsime, kad niekas neliktų nuošalyje. Taip pat turime nepamiršti, kad su žaliąja pertvarka susijusios išlaidos yra tik nedidelė dalis katastrofiškų išlaidų, kurias patirtume, jei nesugebėtume įveikti klimato kaitos grėsmės. Todėl esame įsitikinę, kad galime didinti skolinimą sanglaudos regionams ir iki 2025 m. padidinti skolinimo klimato kaitos veiksmams dalį iki 50 % – šio tikslo siekiame nuo 2019 m. lapkričio mėn.
Tai galime padaryti kruopščiai parinkdami projektus, kuriuos remiame, ir sutelkdami dėmesį į prioritetines klimato politikos sritis šiuose regionuose, pavyzdžiui, švarų, saugų ir susietąjį judumą, energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiąją energiją, vandenį ir nuotekas, taip pat pramonę, žiedinę ekonomiką, maistą ir žemės ūkį. Mūsų konsultavimo tarnybos gali padėti didinti informuotumą, rengti strategijas bei projektus ir ugdyti administracinius gebėjimus, be to, padėti įveikti finansavimo trūkumą, kuris yra pagrindinė kliūtis tokioms investicijoms.
Galimą darbo vietų ir pramonės šakų trikdymą dėl skaitmeninės pertvarkos ir automatizavimo kartais užgožia dramatiški pokyčiai, kurių reikalauja anglies dioksido išmetimo mažinimas. Tačiau sanglaudos regionai taip pat pasižymi dideliais struktūriniai skaitmeninės ir inovacinės veiklos ir įgūdžių skirtumais. Mūsų 2020 m. investicijų apklausa rodo, kad mažiau išsivysčiusiuose Europos regionuose 63 % įmonių nevykdo jokios inovacinės veiklos. Net ir tarp didelių įmonių inovacijas diegiančių įmonių dalis yra gerokai mažesnė nei kitur Europoje (39 %, palyginti su 52 %). Reikia naujos politikos, kad šiuose regionuose būtų skatinamos inovacijos, didinamas jų pajamų lygis ir padedama prisitaikyti prie skaitmeninės pertvarkos.
Pagal naująjį sanglaudos požiūrį, šią problemą planuojame spręsti padėdami mažiau išsivysčiusių regionų vidutinės kapitalizacijos įmonėms įdiegti patikrintas technologijas, taip pat vykdyti mokslinius tyrimus ir plėtrą. Vidutinės kapitalizacijos įmonės yra ypač svarbios, nes tyrimai rodo, kad jos daro didelį teigiamą poveikį savo bendruomenėms. Taip pat padėsime gerinti vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą, skolindami joms tiesiogiai arba per savo tarpininkavimo programas.
Galiausiai tikslas yra ne tik padėti sanglaudos regionams. Tikslas yra suartinti Europos žmones ir sustiprinti Europos Sąjungos vienybę.
