- Dauguma Europos Sąjungos miestų planuoja daugiau investicijų skirti kovai su visuotiniu atšilimu ir viešojo būsto, mokyklų ir ligoninių plėtrai, rodo naujos EIB apklausos rezultatai.
- Iš apklaustų ES savivaldybių 56 proc. ketina skirti daugiau lėšų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, o 53 proc. per ateinančius trejus metus didins socialinės infrastruktūros biudžetą.
- Miestai visoje Europoje vis dažniau siekia pasinaudoti naujais plėtros finansavimo šaltiniais, papildančiais tradicines nacionalines ir ES dotacijas.
Naujos Europos investicijų banko (EIB) apklausos rezultatai atskleidė, kad dauguma Europos miestų planuoja daugiau lėšų skirti kovai su klimato kaita ir viešojo būsto, mokyklų ir ligoninių plėtrai. 2025 m. EIB savivaldybių apklausa parodė, kad 56 proc. savivaldybių siekia daugiau investuoti į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, o 53 proc. ketina per ateinančius trejus metus didinti socialinės infrastruktūros biudžetą.
EIB ataskaitą paskelbė šiandien, kad tai sutaptų su Briuselyje vykstančia Europos regionų komiteto konferencija, skirta investicijų į miestus poreikiams Europoje aptarti ir ES miestų politikos darbotvarkei remti.
Apklausoje dalyvavo 1002 ES savivaldybės, kurių gyventojų skaičius svyruoja nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių, o bendrai sudaro apie 26 milijonus (apie 6 proc. visų 27 ES valstybių narių gyventojų). Apklausoje reprezentuojamos visų valstybių narių savivaldybės. Jų skaičiai svyruoja nuo 131 Vokietijoje ir 107 Italijoje iki penkių Kipre ir Liuksemburge. Kaip ir ankstesnėje, 2022 m. apklausoje, šioje apklausoje nedalyvavo valstybių sostinės, taip pat neįtrauktos už Europos ribų esančios teritorijos. Miestai apklausoje dalyvavo anonimiškai.
Nors nacionalinės ir ES dotacijos tebėra pagrindiniai savivaldybių infrastruktūros finansavimo šaltiniai, daugiau nei pusė (61 proc.) savivaldybių domisi kitomis finansavimo galimybėmis, teigiama naujojoje ataskaitoje. Pavyzdžiui, dotacijas galima paversti garantijomis, kurios vėliau būtų naudojamos siekiant pritraukti finansavimo aukštesniu lygiu iš tokių organizacijų kaip bankai.
„Daugėjant iššūkių turime užtikrinti, kad kiekvienas investuotas euras duotų didžiausią poveikį, – teigė EIB vicepirmininkas Ioannis Tsakiris. – Todėl reikia pasitelkti novatoriškus finansavimo sprendimus, kad savivaldybės galėtų sparčiau imtis klimato politikos veiksmų ir įgyvendinti kitus svarbiausius prioritetus. EIB ir toliau pasiryžęs bendradarbiauti su Europos miestais kuriant ir įgyvendinant priemones, kurių jiems reikia siekiant kurti tvaresnę ir atsparesnę ateitį.“
EIB savivaldybių apklausa leidžia susidaryti išsamų bendrą vaizdą apie valdžios institucijų, kurioms tenka apie 54 proc. viešųjų investicijų ES, plėtros planus. Klimato politikos srityje savivaldybės skiria apie 60 proc. investicijų.
Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad dauguma ES miestų planuoja daugiau investuoti į išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą, o maždaug pusė jų taip pat ketina daugiau lėšų skirti prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms. Tai apima apsaugą nuo tokių grėsmių kaip potvyniai ir gaisrai.
„Savivaldybės visoje Europoje demonstruoja tvirtą įsipareigojimą žaliajai pertvarkai, – sakė EIB vyriausioji ekonomistė Debora Revoltella. – Tam, kad šie įsipareigojimai taptų apčiuopiamais rezultatais, reikės nuolatinės politinės paramos ir politikos priemonių rėmimo visais lygmenimis.“
Remiantis naujausios apklausos duomenimis, daugelyje ES miestų vis dar trūksta ekspertų, kurie atliktų aplinkos vertinimą, ir inžinierių, kurie įgyvendintų projektus. Iki 30 proc. savivaldybių nurodė, kad šiose srityse joms trūksta techninių žinių.
EIB padeda įveikti šį iššūkį teikdamas miestams technines, finansines ir strategines žinias. Kiekvieną EIB finansuojamą projektą vertina jo inžinieriai ir ekonomistai. Taip pat gali būti teikiama konsultacinė parama projektų rengėjams, nacionalinėms, regioninėms ar vietos valdžios institucijoms ir finansiniams tarpininkams.
Papildoma informacija
EIB
Europos investicijų bankas (EIB) yra Europos Sąjungos valstybėms narėms priklausanti ilgalaikio skolinimo įstaiga. Vadovaudamiesi aštuoniais pagrindiniais prioritetais, finansuojame investicijas, prisidedančias prie ES politikos tikslų įgyvendinimo, remdami klimato politikos veiksmus ir aplinkos, skaitmenizacijos ir technologinių inovacijų, saugumo ir gynybos, sanglaudos, žemės ūkio ir bioekonomikos, socialinės infrastruktūros projektus, kapitalo rinkų sąjungą ir veiklą, kad Europa būtų stipresnė taikesniame ir klestinčiame pasaulyje.
EIB grupė, kuriai priklauso ir Europos investicijų fondas (EIF), 2024 m. pasirašė beveik 89 mlrd. EUR vertės naujo finansavimo, skirto daugiau kaip 900 didelio poveikio projektų, didinančių Europos konkurencingumą ir saugumą.
Visi EIB grupės finansuojami projektai atitinka Paryžiaus klimato susitarimą, kaip numatyta Klimato banko veiksmų plane. Beveik 60 proc. EIB grupės metinio finansavimo skiriama projektams, kuriais tiesiogiai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos ir sveikesnės aplinkos kūrimo.
Skatindama rinkos integraciją ir telkdama investicijas, 2024 m. Grupė parėmė rekordiškai daug – 100 mlrd. eurų – naujų investicijų į Europos energetinį saugumą ir sutelkė 110 mlrd. eurų augimo kapitalo startuoliams, veiklą plečiančioms įmonėms ir pažangiausioms Europos bendrovėms. Maždaug pusė EIB finansavimo Europos Sąjungoje skiriama sanglaudos regionams, kuriuose pajamos vienam gyventojui yra mažesnės už ES vidurkį.
Aukštos kokybės naujausių mūsų būstinės nuotraukų, skirtų naudoti žiniasklaidoje, rasite čia.
Europos regionų komitetas
Europos regionų komitetas yra ES regioninės ir vietos valdžios atstovų iš visų 27 valstybių narių asamblėja. 1994 m., pasirašius Mastrichto sutartį, įsteigtos organizacijos misija – įtraukti regioninės ir vietos valdžios institucijas į ES sprendimų priėmimo procesą ir informuoti jas apie ES politiką. Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija konsultuojasi su komitetu regionams ir miestams aktualios politikos klausimais. Visi 329 Europos regionų komiteto nariai ir visi 329 pakaitiniai nariai turi būti arba išrinkti, arba politiškai atskaitingi savo regionų ir miestų išrinktai asamblėjai.